Daržovių sultys ir kokias gerti sveika?

darzoviu sultysDaržovių sultys stiprina ir atnaujina organizmo ląsteles, audinius, vidaus sekrecijos liaukas ir organus. Jos tik tada naudingos, kai yra nekaitintos, nekonservuotos, nepasterizuotos. Sultis reikia gerai išspausti ir gerti tik šviežias, nes tik tuomet organizmas bus aprūpinamas vitaminais (A, E, B, C, PP, D), mineralinėmis medžiagomis (kaliu, kalciu, geležimi, variu, magniu, natriu), bioflavonoidais ir pektinu. Pektinas yra labai naudingas mūsų organizmui, nes jis sujungia iš aplinkos į organizmą patenkančius sunkiuosius metalus ir taip apsaugo nuo toksinio jų poveikio.

Sultyse esantys bioflavonoidai ir vitaminai A, C saugo nuo žalingo ir agresyvaus laisvųjų radikalų poveikio. Įvairių šalių mokslininkai nustatė, kad sultys pagreitina kraujo ir limfos apytaką, gleivių, šlapimo, prakaito išsiskyrimą, pašalina susikaupusius šlakus ir sustiprina imunitetą (todėl žmogus rečiau serga ir lėčiau sensta). Reguliariai geriant vaisių ir daržovių sultis, dvigubai sumažėja rizika susirgti virškinamojo trakto, šlapimo pūslės ir kvėpavimo organų vėžiu. Sultys neleidžia vystytis aterosklerozei bei koronarų nepakankamumui.

Pačios sveikiausios ir vertingiausios yra ką tik šviežiai išspaustos sultys su minkštimu, nes jose lieka daugiausia vitaminų ir virškinimą gerinančios ląstelienos. Sultis geriausia spausti iš prinokusių uogų, vaisių ar daržovių ir išgerti tuojau pat, nes palaikytos šaldytuve jos gali prarasti iki 90 proc. vitaminų. Sultis reikėtų gerti iki pietų, likus 30 minučių iki valgio, nes neapkrautas maistu organizmas geriau pasisavina visas jose esančias medžiagas. Kad iš šviežiai spaustų sulčių gautume rekomenduojamą paros kiekį naudingų medžiagų ir vitaminų, visiškai pakanka jų išgerti iki trijų stiklinių per dieną.

Kiekvienam pagal skonį ir poreikį 

Burokėlių sultys 

Moksliniais tyrimais nustatyta, kad burokėlių sultyse yra vitaminų C, P, B1, B2, PP, natrio ir kalcio. Jose esanti folio rūgštis ir geležis skatina raudonųjų kraujo kūnelių gamybą kaulų čiulpuose, vitaminas PP gerina kraujo apytaką. Taigi šios sultys tinka sergant mažakraujyste, sutrikus menstruacijų ciklui. Jos taip pat pagerina žarnyno peristaltiką, todėl yra nebloga vidurių užkietėjimo profilaktikos priemonė. JAV atliktas tyrimas parodė, kad burokėlių sultys gali būti naudingos ne tik širdžiai, bet ir pagerinti kraujo tekėjimą į smegenis ir taip padėti apsisaugoti nuo demencijos. Didelė magnio koncentracija normalizuoja nervų sistemos darbą, kai žmogus patiria stresą, įtampą ir kai jį kankina nemiga. Šias sultis geriau laikyti šaltai, nes šilumoje suyra folio rūgštis. Grynos burokėlių sultys yra neskanios, todėl geriau jas maišyti su morkų, kopūstų, obuolių, slyvų ir spanguolių sultimis.
Kai kuriems žmonėms burokėlių sulčių negalima gerti. Kartais jos sukelia pykinimą, vėmimą, galvos svaigimą, padažnėjusį širdies plakimą, bendrą silpnumą.
Burokėlių sultys nerekomenduojamos sergant inkstų ligomis, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige, podagra. Taip pat jos netinka geriant kraują skystinančius vaistus, jei tirštėja kraujas. Pratintis prie koncentruotų burokėlių sulčių reikia palaipsniui pradedant nuo vieno arbatinio šaukštelio per dieną. Prieš geriant šias sultis jas reikėtų atskiesti virintu vandeniu arba erškėtrožių nuoviru.

Morkų sultys 

Nuo seno yra žinoma, kad morkų sultys gerina regėjimą, nes jose gausu beta karotino, iš kurio mūsų organizmas pasigamina vitaminą A. Vitaminas A stiprina imunitetą. Morkų sultimis nereikėtų piktnaudžiauti, nes esant beta karotino pertekliui, apkraunamos kepenys, oda gali įgauti gelsvą atspalvį. Kad organizmas geriau įsisavintų karotiną, patariama į morkų sultis įlašinti keletą lašų aliejaus. Šiose sultyse taip pat gausu vitaminų B, C, D, E, PP bei didelis kiekis natrio, kalio, kalcio, geležies, fosforo, sieros, silicio ir chloro, kurie palaiko organizme organinių junginių balansą, gerina virškinimą. Šviežiai spaustų morkų sulčių negalima vartoti paūmėjus opaligei ir viduriuojant.

Pomidorų sultys 

Šviežios natūralios pomidorų sultys turtingos natrio, kalcio bei magnio, jose yra gana daug citrinų ir obuolių rūgšties, šiek tiek rūgštynių rūgšties bei nuo vėžio saugančio likopeno, vitaminų A ir C. Pomidorų sultys stimuliuoja skrandžio sulčių išsiskyrimą, gerina širdies veiklą, šalina toksinus. Šviežiai spaustose sultyse išlieka stipriai veikiančių fitoncidų, slopinančių rūgimo ir puvimo procesus žarnyne. Pomidorų sulčių negalima gerti paūmėjus gastritui, opaligei, pankreatitui ir cholecistitui. Kadangi sultyse nedaug kalorijų, jas drąsiai gali gerti žmonės, turintys antsvorio.

Agurkų sultys 

Agurkų sultyse daug kalio, silicio, sieros, natrio, kalcio, chloro ir fosforo. Jas galima maišyti su morkų bei salotų sultimis. Sultys skatina šlapimo išsiskyrimą, stiprina širdies raumenis, kraujagysles, malšina skrandžio ir žarnyno skausmus.

Kopūstų sultys 

Jos turi daug sieros, kalio ir fosforo bei vitaminų A, C, B. Be to, kopūstų sultyse rastas ypatingas vitaminas U, apsaugantis nuo skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opų. Taigi šiltos kopūstų sultys geriamos profilaktiškai, siekiant išvengti skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligės. Sultys gerina žarnyno veiklą ir mažina vidurių užkietėjimą.

Bulvių sultys 

Žalių bulvių sultyse yra kalio, sieros, fosforo bei chloro. Sumaišius su morkų bei salierų sultimis, jos padeda sutrikus virškinimui bei gaunamas teigiamas efektas gydant gastritą ir skrandžio opaligę.

Salotų sultyse yra daug geležies, magnio. Be to, jose yra kalcio, kalio, sieros ir fosforo. 

Salierų sultys

Turi B grupės, PP ir C vitaminų, daug biologiškai aktyvaus natrio (kuris padeda pasisavinti kalį), fosforo, kalcio, eterinių aliejų. Jos skystina kraują ir limfą. Sumaišytos salierų ir morkų sultys geriamos nuo avitaminozės, astmos, hemorojaus, sergant odos ir inkstų ligomis.

Petražolių sultys 

Jos labai stiprios, todėl vienu metu negalima gerti daugiau kaip vieną valgomąjį šaukštą, nebent sumaišius atitinkamu santykiu su morkų bei kitų daržovių sultimis.
Natūralios petražolių sultys pagerina deguonies apykaitą, palaiko normalią antinksčių, skydliaukės veiklą, stiprina kraujotakos sistemą, ypač kapiliarus ir arterijas. Šios sultys – puiki priemonė nuo šlapimkanalių sistemos uždegimo, akmenų inkstuose bei šlapimo pūslėje. Katarakta, konjunktyvitas, oftalmija, akies uždegimas, akies ragenos išopėjimas, vyzdžio nepaslankumas taip pat gydoma petražolių sultimis, tik sumaišytomis su morkų, salierų sultimis. Petražolių ir burokėlių, taip pat petražolių ir agurkų sulčių mišiniai sėkmingai naudojami normalizuoti menstruacinį ciklą.

Česnakų sultys 

Dėl jose esančio garstyčių aliejaus bei kitų mūsų organizmui būtinų mikroelementų česnakų sultys daro teigiamą poveikį visam organizmui – nuo apetito stimuliavimo ir skrandžio sulčių išsiskyrimo gerinimo iki žarnyno peristaltikos sustiprinimo bei geresnio šlapimo išsiskyrimo.
Eteriniai česnako aliejai puikiai išvalo nosiaryklę, plaučius ir bronchus nuo juose susikaupusių gleivių, per odos poras padeda išsiskirti organizme susikaupusioms nuodingoms medžiagoms.
Vienas didžiausių šių česnakų sulčių privalumų – kad jose yra reto mikroelemento – germanio, kuris teigiamai veikia senstantį organizmą: pašalina iš jo cholesterolio perteklių, apvalo kraujagysles nuo jose besikaupiančių druskų bei cholesterolio plokštelių.

Susiję Įrašai

Sveika mityba
Taip Pat Skaitykite